Kai kurie rykliai „gūžčioja pečiais“ valgyti

Kai nuryjame maistą, specialūs raumenys jį stumia toliau žemyn stemplę. O kaip su rykliais, kurie neturi tokio įrankio? Ir jie nevalgo grūdų pusryčiams. Mokslininkai nustatė, kad rykliai naudojasi pečiais norėdami nuryti maistą. Kaip tai vyksta?

Jūros dulkių siurblys

Tyrėjai priėjo prie šios neįprastos išvados naudodamiesi sudėtinga rentgeno filmų technologija, kad pirmą kartą pamatytų, kad bambuko rykliai purtė pečius valgydami. Taigi, traukdami „pečių juostą“ atgal, rykliai sukuria vakuumą, kurio dėka maistas per galvos nugarą patenka į virškinamąjį traktą išilgai gerklės.

Nuotraukoje: banginis ryklys su panašiu valgymo būdu.

Bambuko rykliai (Chiloscyllium plagiosum) priklauso daugybei ryklių rūšių (ir daugelio kitų žuvų), kurie, siurbdami grobį, naudojasi, pavyzdžiui, iš uolėtų plyšių ar jūros dugno dumblo. Plačiai ir greitai atverdama burną, kartais naudodama gilius kūno raumenis, žuvis gali pakankamai judėti, kad maistas galėtų plaukti į burną šia srove.

Be to, bambuko rykliai naudojasi pečiais, kuriuos sudaro U formos kremzlinis diržas ir įvairūs pritvirtinti raumenys, virškinimui, taip pat priekinėms pelekams valdyti judant. Anksčiau mokslininkai nė neįtarė, kad ryklio diržas vaidina tokį svarbų vaidmenį valgymo procese. Tai nėra tiesiogiai sujungta su žandikauliais ar dar kuo nors kitu galvoje.

Rentgeno filmas

Unikali technologija, apjungianti kompiuterinę skeleto tomografiją su greitaeigiais didelės raiškos rentgeno filmais, padėjo mokslininkams išsklaidyti abejones. Mažyčiai implantuoti metaliniai žymekliai sukuria tikslią vaizdą, kaip kaulai ir raumenys juda gyvūnų ir žmonių viduje. Tyrimo metu komanda naudojo sistemą, kad stebėtų tris bambuko ryklius ant kalmarų gabalėlių ir silkės. Dalį sekundės uždarius burną, tirtų ryklių kremzlės greitai pasisuko atgal (nuo galvos iki uodegos) maždaug 11 laipsnių.

Nors šiame tyrime dalyvavo tik bambuko rykliai, mokslininkai įtaria, kad kiti rykliai, kurie čiulpia vandenį maistui, pečiais juda vienodai. Šis tyrimas gali padėti mokslininkams atsakyti į klausimą, kaip rykliams ir kitoms žuvims buvo suformuota pečių juosta.

Be to, žinojimas, kaip išsivystė žuvų skeleto struktūra, galėtų padėti geriau suprasti, kaip kai kuriems tvariniams galiausiai pavyko išbristi iš vandens, kad iškrautų.