Kodėl erdvėlaiviai, skraidantys iš ISS į Žemę, nedega tankiuose atmosferos sluoksniuose

Mūsų planetos atmosfera apsaugo mus nuo ultravioletinių spindulių ir nuo daugybės meteoritų, artėjančių prie Žemės. Daugelis jų visiškai išdegia tankiuose atmosferos sluoksniuose, taip pat iš orbitos krinta kosminės šiukšlės. Tačiau ši aplinkybė yra visa kosmoso pramonės problema, nes kosmonautus reikia ne tik siųsti į orbitą, bet ir grąžinti atgal. Tačiau astronautai saugiai užbaigia viešnagę Tarptautinėje kosminėje stotyje, grįždami į specialias kapsules, kurios neišdega atmosferoje. Šiandien pamatysime, kodėl taip atsitinka.

Erdvėlaiviai, taip pat nežemiški objektai, kenčia nuo žalingo atmosferos poveikio. Esant atmosferos dujų sluoksnių aerodinaminiam tempimui, bet kurio kūno, judinančio dideliu greičiu, paviršius įkaista iki kritinių verčių. Todėl dizaineriai turėjo įdėti daug pastangų, kad išspręstų šią problemą. Kosmoso technologijos apsaugos nuo tokio poveikio technologija vadinama apsauga nuo abliacijos. Tai apima paviršiaus sluoksnį, sudarytą iš asbesto turinčių junginių, kuris uždedamas ant išorinės orlaivio dalies ir iš dalies sunaikinamas, tačiau leidžia išlaikyti patį erdvėlaivį nepažeistą.

Astronautai iš ISS į Žemę grįžta specialioje kapsulėje, esančioje erdvėlaivyje „Sojuz“. Atplėšęs nuo ISS, laivas pradeda judėti į Žemę, o maždaug 140 kilometrų aukštyje jis suyra į tris dalis. Kosminio laivo „Sojuz“ prietaisų ir namų apyvokos skyriai atmosferoje yra visiškai sudegę, tačiau nusileidimo priemonė su astronautais turi apsauginį sluoksnį ir toliau juda toliau. Maždaug 8,5 kilometro aukštyje išleidžiamas stabdžių parašiutas, kuris žymiai sulėtina greitį ir paruošia prietaisą nusileidimui.

Pažvelgę į kapsulių su astronautais nuotraukas, kai jie nusileidžia, galite pamatyti, kad jie yra beveik juodi ir turi nudegimo žymių dėl skraidymo per atmosferą.