Kauno fortai - blogiausia vieta Lietuvoje

Mažai kas žino, kad lietuviškas Kaunas yra tikras įtvirtintas miestas, apsuptas kelių gynybinių linijų ir daugiau nei 10 galingų fortų, kuriuos Rusijos kariuomenė 1879–1915 metais pastatė ginti nuo Vokietijos. Šis įtvirtinimų šedevras gali tapti rimtu turizmo centru, jei ne niūri jos istorijos detalė: karo metu vokiečiai dalį fortų pavertė žydų ir lenkų žudynių vietomis 1941 m. Birželio – liepos mėn. Vien septintajame ir devintajame fortuose žuvo daugiau kaip 50 tūkst. Žmonių. Žudynes lydėjo absoliučiai laukinis sadizmas žvilgčiojančiomis akimis, galūnių nupjovimu, negimusių vaikų iškirpimu iš nėščių moterų skrandžio. Tiesą sakant, sakau, kad šias tvirtoves sunku suvokti tik kaip karinės architektūros paminklą, aura čia labai niūri ir supuvusi. Iš šono atsiveria absoliučiai pastoracinis miegamųjų vietų kraštovaizdis ir žalia žolė.

Vokiečiai aktyviai skatino vietos gyventojus dalyvauti plėšimuose ir žudynėse, todėl iškart po Kauno užėmimo 1941 m. Birželio 23 d. Prasidėjo etninis valymas, kurį vykdė Lietuvos partizanai, anksčiau aktyviai dalyvavę kovose su sovietiniu režimu. Pirmą savaitę Vilniaus „partizanai“ nužudė daugiau nei 3000 žydų ir lenkų Vilijampolės Kauno kvartale, į šiaurę nuo senamiesčio už tilto. Stebina ir tai, kad vokiečiai išlaikė formalų neutralumą ir netgi organizavo vietinių žydų perkėlimą į getą, kad ... apsaugotų juos nuo lietuvių. Pažymėtina, kad aktyviam vietos gyventojų dalyvavimui vykdant genocidą, būtent Lietuva užima vieną iš pirmųjų vietų Europoje, gelbėjusių žydus ir lenkus. Šimtai lietuvių, rizikuodami savo gyvybe, paslėpė žydus savo namuose arba išvežė juos iš miesto ir atidavė sovietų partizanams.

Be abejo, getas nebuvo išsigelbėjimas, o visi geto kaliniai, anksčiau naudoti kaip darbininkai, buvo nužudyti 1943 m. Tūkstančiai žmonių buvo išvaryti iš Kauno geto į 7 ir 9 fortus, o štai juos įmetė į griovį ir sušaudė.

Devintasis fortas po vokiečiais buvo naudojamas kaip kalėjimas, tačiau buvo perkrautas. 1943 m. Rudenį aukų kūnai buvo uždengti kalkėmis, o vėliau sudeginti, kad būtų sunaikinti masinių žudynių įrodymai. Norėdami tai padaryti, iš pradžių reikėjo iškasti masinius kapus ir išnešti suirusius lavonus - apie 12 tūkstančių žmonių. Tiesioginis operacijos įgyvendinimas privertė 34 kalinius, bandančius pabėgti iš Kauno geto, taip pat 26 sovietinius karo belaisvius ir keturias Rusijos moteris.

Devintojo forto kaliniai buvo griežtai prižiūrimi ir baigę darbus buvo laikomi grandinėmis. Nepaisant to, 1943 m. Gruodžio 24 d. Maždaug 60 kalinių sugebėjo pabėgti. Pabėgimą organizavo sovietų armijos kapitonas Veselnitskis, kuris buvo vienas iš devintojo forto kalinių. Kai kuriems iš jų pavyko ištrūkti iš miesto, kur jie prisijungė prie partizanų. Taigi nacių žiaurumai devintajame forte tapo žinomi likus metams iki karo pabaigos.

Masyvios krosnys, spėjote, kalinių niekas nenuleido. Žmonės ląstelėse užšaldė nuo šalčio, susirgo tuberkulioze, mirė nuo sunkaus darbo, prastų sanitarinių sąlygų ir maisto trūkumo. Paprastais žodžiais tariant, fortai nebebuvo gyvi.

1943 m. Pabaigoje - 1944 m. Pradžioje paaiškėjo, kad nacistinės Vokietijos dienos buvo sunumeruotos. Sąjungininkai pradėjo oro atakas prieš Karaliaučių, Klaipėdą (Memelį), Kauną ir daugelį kitų vokiečių okupacijos miestų. Paukščių lavonai buvo tempiami šiais koridoriais į kitą fortų dalį deginimui, jie bijojo, kad jei tai bus padaryta lauke, jie galės nusifotografuoti, kas vyksta iš žvalgybinių lėktuvų.

Ir tai yra septintasis Kauno fortas, esantis miesto ribose. Jei devintasis fortas buvo paverstas genocido ir žudynių muziejumi, tada čia buvo sukurtas karo istorijos ir įtvirtinimų muziejus. Muziejui vadovauja istorikas ir kraštotyrininkas Vladimiras Orlovas, kuriam dėkoju už ekskursiją ir daug įdomios informacijos apie Kauno įtvirtinimus. Objektas buvo puikiai išsaugotas, restauravimo darbai aktyviai skatinami, o aplankyti čia yra labai įdomu.

Kaip ir visi kiti Kauno fortai, septintasis taip pat niekada nebuvo naudojamas pagal paskirtį. Vokiečiai jį beveik be kovos nuvežė į Pirmąjį pasaulinį karą, o tie patys vokiečiai vėl pateko į Antrąjį pasaulinį karą į miestą, kurį apleido sovietų kariuomenė. Fortuose taikos metu buvo kalėjimai, o karo metais buvo masinių civilių žudynių vietos.

Žudynės buvo vykdomos čia, septintojo forto viduje. Žmonės buvo varomi partijomis, po kelis šimtus kiekvienoje grupėje, o paskui šaudė iš kulkosvaidžių, esančių aplink perimetrą. Tada kūnai čia buvo „išraižyti“, na, ta prasme, kad jie iš jų pašalino visus tinkamus drabužius ir batus.

Tada lavonai buvo ištraukti šiuo keliu ir palaidoti šalia forto. Vėliau, kaip ir 9 forto atveju, kūnai buvo vėl iškasti ir šį kartą sudeginti.

Galingi įtvirtinimai yra įspūdingi.

Pokario metais septintajame forte buvo įsikūręs karinis vienetas.

Kaip suprantu, šį netipišką betoninį griovį pastatė vokiečiai.

Forto viduje yra puikus karinis muziejus, kuriame galite laikyti ginklus savo rankose ir net spustelėti langines. Vietos jaunimas, besidomintis karine istorija, karo metu aktyviai imasi savitarnos su sovietų ir vokiečių puolimo šautuvais.

Kauno fortai yra niūrus, bet kartu ir įdomus istorinis objektas, kurį labai rekomenduoju aplankyti, jei nesate lengvai įvažiavę į Kauną. Kalbant apie patį miestą, tai labai įdomu. Atrodė, kad laikas sustos ten, ir atrodo, lyg tave laiko mašina vežtų į praeitį.

Žiūrėkite vaizdo įrašą: MIRUSIŲJŲ EPOCHA. IŠSIGIMIMAS (Gegužė 2024).